Paenibacillus polymyxa

POLIMIKSOBAKTERIN – biologinis preparatas, kuris gali būti naudojamas grūdinėms, ankštinėms bei šakniavaisinėms kultūroms, sodo, daržo augalams, krūmams ir medžiams sėklų beicavimui, dirvožemio aprorojimui prieš sėją arba vegetacijos metu šaknų maitinimui ir purškimui per lapus.
Produkto biolo
ginio poveikio pobūdis.
Paenibacillus polymyxa natūraliai dirvožemyje, augalų šaknyse bei jūros nuosėdose aptinkama bakterija. Skatina dirvožemio mineralinių medžiagų, bei organinių fosfatų ištirpimą iki augalams prieinamos formos, tai padeda augalams besivystant papildomai pasisavinti fosforą bei kalį iš netirpių dirvožemio junginių, fiksuoti azotą. Geba gaminti augalų hormonus – auksinus, citokinus, giberelinus, B grupės vitaminus, antibiotikus. Šios medžiagos stimuliuoja augalų augimą ir vystymąsi, stiprina imunitetą, daro įtaką aktyviam šaknų sistemos formavimuisi ir vystymuisi. Augalai papildomai gauna atsparumą nepalankioms oro sąlygoms: pavyzdžiui, atšalimui ar sausrai ir pesticidams, taip pat pagerėja fitosanitarinė pasėlių būklė. Naudojant mažesnius cheminių trąšų kiekius išsaugomas augalų produktyvumas.
–Didina sėklų dygimo energiją, skatina sodinukų prigijimą
– Ssubalansuota augalų
mityba mikro ir makro elementais, aprūpinimas fitohormonais, vitaminais,
– Gerėja produkcijos cheminę sudėtis (mažėja nitratų kiekis, didėja baltymų, krakmolo, cukrų ir vitaminų kiekis) skoninės savybės,
– Gerėja dirvožemio derlingumo savybės,
– Šaknų plaukelių susijungimo vietose su šaknies paviršiumi sudaro daugiasluoksnės ląstelių sankaupos, todėl maisto medžiagos paimamos iš tolimesnių dirvožemio sluoksinių
– Biologinė augalų apsauga nuo patogenų, dėl gebėjimo efektyviai kolonizuoti ir formuoti bioplėveles, turinčias lemiamą reikšmę didinant apsauginę augalų reakciją biotiniams ir abiotiniams veiksniams.
Naudojimo technologija
1 hektarui paruošiamas darbinis mišinys, 1 litro biologinio preparato Polimiksobakterin, galima naudoti kartu su skystomis trąšomis, augimo
stimuliatoriais ir kai kuriais pesticidais. Nerekomenduojama naudoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos tebukonazolas + tiabendazolas + imazalilas. Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių: apdorotas sėklas laikyti pavėsyje, laukų apdorojimą geriau atlikti debesuotą dieną.
Apdorojant sėklas efektyviausias kai beicuojama sėjos dieną, jei nėra tokios galimybės – apveltos preparatu, rekomenduojama nelaikyti ilgiau kaip 30 dienų. Sėklų apdorojimas preparatu Polimiksobakterin kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra nurodytos veikliosios medžiagos karboksinas+tiramas, atliekamas sėjos dieną. Preparato Polimiksobakterin skystu pavidalu naudojimo norma 0,5 -2l. tonai sėklų, priklausomai nuo augalo rūšies.
Žemės ūkio augalai vegetacijos metu apdorojami skirtingais augimo tarpsniais. Rekomenduojama grūdinėms kultūroms pirmąjį purškimą pavasarį daryti kartu su skystomis trąšomis arba su augimo reguliatoriais. Reikšmingai sumažina augalui stresą po nepalankiu žiemos sąlygų, tai patikrinta dešimtmečiu praktika gamybiniuose ūkiuose. Vėlesniu laikotarpiu purškimai rekomenduojami: grūdinių kultūrų – stiebo ilgėjimo (bambėjimo), kukurūzų – lapų vystymosi (6-7 lapas, burbuolių užuomazgų lapų pažastyse susidarymas), saulėgrąžų – lapų vystymosi (2-3 lapų poros), linų – iki butonizacijos, rapsų –šoninių
ūglių formavimosi, cukrinių runkelių – lapų vystymosi (2-5 lapų poros), garstyčių – šoninių ūglių formavimosi, pupinių (ankštinių) – lapų vystymosi (3-5 tikrieji lapeliai) fazėse. Daržoves, gėles, medžius ir krūmus rekomenduojama purkšti 4-6 kartus per vegetacijos sezoną kas 7-15 dienų. preparato normos (paveiksluose) priklauso nuo auginamo augalo, dirvožemio derlingumo laipsnio ir klimatinių sąlygų.
Galiojimo laikas
Produktas laikomas vėsioje, sausoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių patalpoje galioja 3 mėnesius. Laikymas aukštesnėje nei +10 °C temperatūroje nerekomenduojamas, nes tai gali sumažinti biologinio produkto galiojimo laiką.
Įpakavimas: polietileno bakeliai ir 1, 5, 10 litro.
Pastabos. Siekiant išsaugoti bakterijų gyvybingumą, rekomenduojama paruoštą preparato suspensiją ir apdorotas sėklas laikyti vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių,.
Neturi toksinio poveikio žmonėms, gyvūnams, vabzdžiams (biologiškai saugus).
Mokslinių tyrimų rezultatai
Bakteriizacijos įtaka fosfatų judrumo laipsniui žieminių kviečių rizosferos dirvožemyje
| Р2О5, kiekis mg/l | |||
| Vamzdėjimas | Žydėjimas | Pieninė branda | |
| Kontrolė | 0,55 | 0,48 | 0,29 |
| Р30 (superfosfatas) | 0,66 | 0,58 | 0,57 |
| Polimyksabakterin | 0,33 | 0,28 | 0,24 |
Fosforo kiekio mažėjimas bakterizuotų augalų šaknų zonoje rodo aktyvesnį fosforo junginių pasisavinimą iš dirvožemio bakterizuotų augalų šaknų sistemoje, palyginti su kontroliniais augalais.
Bendras fosforo junginių susikaupimas žieminiuose kviečiuose
| Р2О5, % | ||||
| Vamzdėjimas | Žydėjimas | Pieninė branda | Grūduose | |
| Kontrolė | 0,22 | 0,19 | 0,17 | 0,78 |
| Р30 (superfosfatas) | 0,27 | 0,23 | 0,20 | 0,81 |
| Polimyksabakterin | 0,26 | 0,22 | 0,19 | 0,90 |
Fosforo pasisavinimas žieminių kviečių pasėliuose, veikiant Paenibacillus polymyxa
| Pasėlio sukauptas fosforas kg/ha | Fosforo pasisavinimo efektyvumas | ||||
| Grūdai | Šiaudai | Bendras kiekis | Kg/ha | % | |
| Kontrolė | 28,4 | 10,8 | 39,2 | – | – |
| Р30 (superfosfatas) | 34,9 | 13,1 | 48,0 | 8,8 | 22,4 |
| Polimyksabakterin | 38,1 | 14,1 | 52,2 | 13,0 | 33,2 |
Fosfatų mobilumo laipsnio padidėjimas bakterizuotų augalų šaknų zonoje prisidėjo prie papildomo fosforo antplūdžio į kviečių grūdus. Taigi fosforo kiekis grūduose buvo nuo 0,78 % kontrolinėje iki 0,90 % bakteriizacijos atveju. Pažymėtina, kad variantai su bakterizavimu šiame indikatoriuje nenusileido superfosfato veikimui P30 dozėje (0,81 % P2O5 grūduose). Remiantis žieminių kviečių grūdų ir paėmimo iš šiaudų fosforo skaičiavimais, prie jo reikšmingo padidėjimo prisideda bakterizacija, kuri nėra prastesnė už mineralinių fosforo trąšų naudojimo poveikį.
Žieminių kviečių derlingumas, veikiant Paenibacillus polymyxa
| Derlius t/ha | Efektyvumas | ||
| t/ha | % | ||
| Kontrolė | 3,96 | ||
| Р30 (superfosfatas) | 4,89 | 0,93 | 23,5 |
| Polimyksabakterin | 4,84 | 0,88 | 22,2 |
Fosforo suvartojimas su pasėliu naudojant Polymyxobacterin, palyginti su kontrole, padidėjo 13,0 kg/ha arba 33,2%, o tai rodo žieminių kviečių augalų mitybos fosforo efektyvumo padidėjimą. Derliaus padidėjimas dėl sėklų bakterizavimo buvo 0,88 t/ha arba 22,2%, lyginant su kontroliniu, o tai prilygsta pasirinkimui naudojant superfosfatą P30 doze.
Mineralinių trąšų ir Paenibacillus polymyxa poveikis žieminių kviečių derliui
| Derlius t/ha | Efektyvumas | ||
| t/ha | % | ||
| Be mineralinių trąšų | |||
| Kontrolė | 3,54 | ||
| Polimyksabakterin | 3,96 | 0,42 | 11,9 |
| N30K20 | |||
| Kontrolė | 4,03 | ||
| Polimyksabakterin | 4,53 | 0,5 | 12,4 |
| N60K40 | |||
| Kontrolė | 4,56 | ||
| Polimyksabakterin | 5,17 | 0,61 | 13,4 |
| N90K60 | |||
| Kontrolė | 5,00 | ||
| Polimyksabakterin | 5,65 | 0,65 | 13,0 |
| N120K80 | |||
| Kontrolė | 5,22 | ||
| Polimyksabakterin | 5,82 | 0,6 | 11,5 |
Paenibacillus polymyxa yra veiksmingas auginant žieminius kviečius. Derliaus padidėjimas dėl bakteriizacijos, naudojant skirtingas mineralinių trąšų dozes, siekė 0,42-0,65 t/ha.
Paenibacillus polymyxa poveikis kukurūzų žaliosios masės derliui
| Derlius t/ha | Efektyvumas | ||
| t/ha | % | ||
| Kontrolė | 28,7 | ||
| Polimyksabakterin | 38,0 | 9,3 | 32,4 |
| Р30 | 31,0 | ||
| Р30 + Polimyksabakterin | 38,5 | 7,5 | 34,2 |
| N30 | 32,6 | ||
| N30 + Polimyksabakterin | 37,4 | 4,8 | 14,7 |
| N30 Р30 K30 | 32,5 | ||
| N30 Р30 K30 + Polimyksabakterin | 39,0 | 6,5 | 20,0 |
Paenibacillus polymyxa poveikis saulėgrąžų sėklų derliui
| Derlius t/ha | Efektyvumas | ||
| t/ha | % | ||
| Kontrolė | 2,3 | ||
| Polimyksabakterin | 2,6 | 0,3 | 13,0 |
| Р30 | 2,4 | ||
| Р30 + Polimyksabakterin | 2,6 | 0,2 | 8,3 |
| N30 | 2,5 | ||
| N30 + Polimyksabakterin | 2,7 | 0,2 | 8,0 |
| N30 Р30 K30 | 2,6 | ||
| N30 Р30 K30 + Polimyksabakterin | 2,8 | 0,2 | 7,7 |
Paenibacillus polymyxa įtaka cukrinių runkelių produktyvumui
| Derlius t/ha | Efektyvumas | Cukringumas t/ha | Efektyvumas | |||
| t/ha | % | t/ha | % | |||
| Kontrolė | 24,0 | 3,9 | ||||
| Polimyksabakterin | 36,8 | 12,8 | 53,3 | 6,1 | 2,2 | 56,4 |
Linų šiaudų ir sėklų derlingumas esant skirtingam tręšimo fonui
| Šiaudų derlius t/ha | Efektyvumas | Sėklų derlius t/ha | Efektyvumas | |||
| t/ha | % | t/ha | % | |||
| Kontrolė | 3,5 | 0,6 | ||||
| Polimyksabakterin | 3,8 | 0,3 | 8,6 | 0,7 | 0,1 | 16,7 |
| N20 Р40K60 | 4,3 | 0,8 | 22,9 | 0,7 | 0,1 | 16,7 |
| N20 Р40K60 + Polimyksabakterin | 4,6 | 1,1 | 31,4 | 0,8 | 0,2 | 33,3 |
| N30 Р60K90 | 4,5 | 1,0 | 28,6 | 0,8 | 0,2 | 33,3 |
| N30 Р60K90 + Polimyksabakterin | 4,9 | 1,4 | 40,0 | 0,8 | 0,2 | 33,3 |
Polimiksobakterino įtaka sojų produktyvumui
| Derlius t/ha | Efektyvumas | ||
| t/ha | % | ||
| NPK 100 % | 3,24 | ||
| NPK 100 % + Polimyksabakterin 3 l/ha | 3,65 | 0,41 | 12,65 |
| NPK 100 % + Polimyksabakterin 5 l/ha | 3,92 | 0,68 | 20,99 |
| NPK 70 % + Polimyksabakterin 3 l/ha | 3,45 | 0,21 | 6,48 |
| NPK 70 % + Polimyksabakterin 5 l/ha | 3,74 | 0,50 | 15,43 |
| Polimyksabakterin 3 l/ha | 3,01 | -0,23 | -7,10 |
| Polimyksabakterin 5 l/ha | 3,14 | -0,10 | -3,09 |
