Intensyviai ūkininkaujant, klaidas galima ištaisyti gana greitai, o ekologinėje žemdirbystėje klaidoms ištaisyti prireikia daugiau pastangų, lėšų ir laiko. Todėl ekologinių ūkių šeimininkai turi būti gerokai apdairesni ir stengtis savo darbe daryti kuo mažiau technologinių netikslumų.
Pagrindinis ekologinio žemės ūkio tikslas – užtikrinti agroekosistemų stabilumą ir pastovumą, tačiau jis labai priklausomas nuo kenkėjų ir ligų savireguliacijos priemonių, aplinkos ir dirvožemio sąlygų. Siekiant sustabdyti dirvožemio alinimo procesą augalininkystės ūkiuose, visame Pasaulyje, įvertinant ekonomines ir aplinkos poveikio pasekmes, stengiamasi ieškoti ekologiniam žemės ūkiui plėtoti tinkamų priemonių, gerinančių ir gausinančių produkciją, tačiau padedančių švelninti ar neutralizuoti nepageidaujamą įtaką.
Pagal pasėlių deklaracijos duomenis daugiausia ekologinių plotų Lietuvoje yra Biržų, Ukmergės, Švenčionių ir Anykščių rajonuose. 2015-aisiais deklaruota 209 tūkst., o 2016-aisiais – 214 tūkst. ha ekologinės gamybos plotų. Jau dabar ekologiniai plotai siekia 10,17 proc. bendrų deklaruotų ariamos žemės plotų, be to, sertifikavimo procesą pradėjo žemės ūkio įmonių grupė, valdanti daugiau negu 30 tūkst. ha, taigi, statistika dar keisis.
Paprastai ekologiniuose ūkiuose dirvožemio maisto medžiagoms atkurti arba bent išlaikyti naudojamos leistinos natūralios kilmės arba pagalbinės biologinės medžiagos. Organinės trąšos, kompostas ir kitos organinės medžiagos sukaupia įvairiausių makro- ir mikromedžiagų. Maisto medžiagų sudėtį būtina nuodugniai tirti, nes po ilgesnio netinkamo laikymo dėl aplinkos įtakos juose gali susikaupti nepageidaujamų ar net neleistinų medžiagų (nuotekų ar statybinių medžiagų atliekų).
Biologiniai preparatai taip pat turi būti naudojami pagal rekomendacijas ir gali išlaikyti gerąsias savybes tinkamai sandėliuojami labai trumpą laiką, nes, praradę gyvybingumą, praras ir pageidaujamą poveikį.
Su derliumi iškeliavusios maisto medžiagos į ekologiško ūkininkavimo sistemą paprastai savaime negrįžta, todėl potencialiai iškyla maistinių medžiagų išeikvojimo pavojus dirvožemiuose. Jei tyrimų ataskaitose skelbiami vienų auginimo metų duomenys, iškyla spekuliacijos pavojus, nutylint per ilgą ūkininkavimo laikotarpį susidariusią kritinę maisto medžiagų balanso situaciją.
Sudarant sėjomainą, būtina įvertinti ne tik pasėlių derliaus pelningumą, bet ir jų įtaką dirvožemiui, priešsėlinę vertę, paimamų maisto medžiagų kiekį, augalų liekanų kiekį ir sudėtį po derliaus nuėmimo, šaknų įsiskverbimo gylį, dirvožemio purenimo intensyvumą, įtaką dirvožemio mikrobiologiniam aktyvumui, atsparumą žaladariams.
Pupiniai augalai: kuo naudingi ir kodėl nelabai mėgstami?
Ekologinio ūkininkavimo poveikis taršai pesticidais mažinti yra akivaizdus, tačiau jų azoto kaupimo nauda lieka per mažai žinoma arba tyrimų duomenys prieštaringi. Pupinių fiksuoto biologinio azoto panaudojimas – geriausia papildymo azotu alternatyva augalininkystėje. Daugiametės pupinės žolės tenkina dvejų trejų metų azoto poreikį ir atkuria dirvožemio derlingumą.
Auginant pupines žoles mišriuose ar tarpiniuose pasėliuose, pagerėja maistingųjų medžiagų pasisavinimas, sumažėja azoto išsiplovimas į aplinką. Augalininkystės sėjomaina be pupinių javų ar žolių ekologiniame ūkyje – neįmanoma, o intensyviuose ūkiuose iš dalies išpildomi žalinimo reikalavimai, pagal kuriuos dalis ES tiesioginių išmokų susiejama su aplinkai ir klimatui naudinga žemės ūkio veikla.
Šiaip pupinių javų nelabai mėgsta nei ekologinių, nei intensyvių ūkių šeimininkai – dėl sunkesnių auginimo sąlygų, piktžolių išplitimo, nepastovių derlių, sunkaus derliaus nuėmimo lietingą rudenį ir pan. Tačiau per pastaruosius dvejus metus žirnių plotai padidėjo nuo 79,7 iki 154,5 tūkst. ha, pupų – nuo 61,6 iki 68,3 tūkst. ha, lubinų – nuo 3,5 iki 4,1 tūkst. hektarų.
LEŪA atliko bandymus Žemaitijos ūkyje
Nors mokslinių tyrimų, susijusių su ekologine augalininkyste, vis daugėja, tačiau dar ir šiuo metu ūkininkai eksperimentuoja patys ir mokosi iš savo ar kaimynų klaidų ir užsienio kolegų. Susivienijus bendraminčiams, steigiant asociacijas, galima padaryti platesnės apimties eksperimentus, o susirinkus diskutuoti ir rasti geriausią ūkiui pritaikytą sprendimą.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija Vakarų Lietuvoje esančiame ekologiniame ūkyje inicijavo ir įrengė augalininkystės lauko bandymą, kuriuo siekta ištirti, kaip populiariausius ekologijoje auginamus vasarinius pasėlius veikia įvairūs ekologinėje gamyboje leidžiami naudoti produktai. Eksperimente nemažą plotą užėmė ir pupiniai javai.
Siekiant užauginti kokybiškesnį ir saugų naudoti derlių, taikytos kelios auginimo technologijos. Nors skeptikai gali pasakyti, kad 600 m2 laukeliai negali atspindėti vidutinių gamybinių plotų rodiklių, tačiau akivaizdu, kad naudojant vienus ar kitus produktus, tendencijos išliko tokios pačios.
Eksperimentui pasirinktas po savaiminio miško sukultūrintas laukas, kuriame vyrauja lengvo priesmėlio dirvožemis, pH 6,2, P2O5 96 mg/kg, K2O 78 mg/kg, azotas: mineralinis 12,97 mg/kg, amoniakinis 3,89 mg/kg, nitratinis 9,11 mg/kg, organinė anglis 1,68 proc., humusas 2,89 proc., priešsėlis – rugiai. Dygstant sėkloms šilumos ir drėgmės pakako, vasara buvo sausringa, o derliaus nuėmimą sunkino užsitęsę gausūs lietūs.
Ekologiškai augintų žirnių biometriniai parametrai ir derlius
| Panaudotos priemonės | Vid. augalo aukštis prieš kūlimą, cm | Vid. ankščių skaičius ant augalo, vnt. | Vid. grūdų skaičius ankštyje | 1 000 grūdų svoris, g | Vid derlius, kg ha-1 |
| Kontrolė | 74,33 | 4,11 | 4,9 | 204,14 | 1066,66 |
| Mikroelementinės trąšos | 89,16 | 4,83 | 5,2 | 218,52 | 1583,23 |
| Mikroelementinės trąšos + gumbelinės bakterijos | 96,66 | 6,17 | 6,3 | 238,28 | 2065,18 |
| Gumbelinės bakterijos | 87,83 | 5,76 | 5,9 | 224,36 | 1833,56 |
Įvairių priemonių panaudojimo įtaka skirtingais žirnių augimo tarpsniais (1 – kontrolė, 2 – mikroelementinės trąšos, 3 – mikroelementinės trąšos ir gumbelinės bakterijos, 4 – gumbelinės bakterijos)
Žirniai Eso sėti balandžio 30 d., sėklos norma 250 kg/ha. Keturiuose variantuose sėkla apvelta mikroelementų mišiniu ir simbiozę su žirniais sudarančiomis efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis Rhizobium leguminosarum bv. Laukai, kuriuose buvo naudojamos mikroelementinės trąšos, parenkant pagal žirnių auginimo technologiją, kas dvi savaites buvo purškiami mišiniu, kurio sudėtyje yra mikroelementų, amino-, huminių ir fulvinių rūgščių.
Visos priemonės davė teigiamą efektą. Žirnių, kurių sėkla buvo apvelta efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis, jau augimo pradžioje buvo daug geriau išsivysčiusi šaknų sistema ir tai lėmė spartesnį augalų augimą ir vystymąsi vėliau. Per žydėjimą išryškėjo panaudotų priemonių įtaka ir antžeminėje augalų dalyje. Galutinis rezultatas parodė, kad geriausias efektas gautas naudojant biologinius preparatus su mikroelementinėmis priemonėmis.
Pupos Isabell sėtos balandžio 30 d., sėklos norma 300 kg/ha. Auginimo technologijos pasirinktos kaip ir žirniams, kai skirtinguose variantuose sėkla apvelta mikroelementų mišiniu ir simbiozę su pupomis sudarančiomis efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis Rhizobium leguminosarum bv.
Ekologiškai augintų pupų biometriniai parametrai ir derlius
| Panaudotos priemonės | Vid. augalo aukštis prieš kūlimą, cm | Vid. ankščių skaičius ant augalo, vnt. | Vid. grūdų skaičius ankštyje | 1 000 grūdų svoris, g | Vid derlius, kg ha-1 |
| Kontrolė | 106,23 | 8,50 | 3,12 | 571,40 | 2621,15 |
| Mikroelementinės trąšos | 109,25 | 11,75 | 3,75 | 617,64 | 2925,75 |
| Mikroelementinės trąšos + gumbelinės bakterijos | 117,13 | 15,92 | 4,50 | 622,28 | 3066,67 |
| Gumbelinės bakterijos | 111,50 | 15,25 | 4,75 | 623,14 | 2958,00 |
Įvairių priemonių panaudojimo įtaka skirtingais pupų augimo tarpsniais (1 – kontrolė, 2 – mikroelementinės trąšos, 3 – mikroelementinės trąšos ir gumbelinės bakterijos, 4 – gumbelinės bakterijos)
Laukai, kuriuose buvo naudojamos mikroelementinės trąšos, parinktos pagal pupų auginimo technologiją, kas dvi savaitės buvo purškiami humusinėmis mikroelementinėmis trąšomis, turinčiomis augalinės kilmės aminorūgščių. Pupos, kurių sėkla buvo apvelta efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis ir mikroelementiniu mišiniu, jau augimo pradžioje išsiskyrė vešlia šaknų sistema, vėliau išryškėjo ir antžeminės dalies skirtumai. Kontrolinio varianto augalai buvo mažo aukščio, vėlyva jų žydėjimo pradžia. Panaudojus biologines ir mikroelementines priemones, augalai suformavo daugiau ankščių, tačiau jose buvo mažiau ir smulkesnių sėklų, negu naudojant tik biologines priemones.
Siauralapiai lubinai Tango sėti balandžio 30 d., sėklos norma 200 kg/ha. Pasirinkti du variantai – kontrolinis ir su biologinių priemonių panaudojimu. Antrame variante sėkla apvelta simbiozę su lubinais sudarančiomis efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis Bradyrhizobium sp.
Ekologiškai augintų lubinų biometriniai parametrai ir derlius
| Panaudotos priemonės | Vid. augalo aukštis prieš kūlimą, cm | Vid. ankščių skaičius ant augalo, vnt. | Vid. grūdų skaičius ankštyje | 1 000 grūdų svoris, g | Vid derlius, kg ha-1 |
| Kontrolė | 64,37 | 14,25 | 3,37 | 118,81 | 1916,67 |
| Gumbelinės bakterijos | 80,25 | 22,63 | 5,13 | 132,98 | 2425,80 |
Biologinių priemonių panaudojimo įtaka skirtingais lubinų augimo tarpsniais (1 – kontrolė, 2 – gumbelinės bakterijos)
Kontroliniame lauke lubinų pasėlyje labai ilgai nesivystė augalų šaknys ir galima daryti prielaidą, kad per sausrą tokie augalai būtų žuvę. Vėliau išryškėjo ir antžeminės augalo dalies skirtumai, labai atsiliko kiti biometriniai rodikliai. Po panaudotų biologinių priemonių augalai intensyviau augo, suformavo trečdaliu daugiau ankščių, kurios buvo didesnės ir su stambesniais grūdais.
Vien natūralių priemonių ne visada užtenka
Kartais vyrauja nuomonė, kad ekologinis ūkininkavimas grįstas tik natūraliomis priemonėmis – augalų kaita ar žemės dirbimu. Naudojant augalinės kilmės aminorūgštis, augalai tampa atsparesni, greičiau atsigauna po patirtų stresų, tampa stipresni, geriau vystosi. Humusinės mikroelementinės trąšos padeda augalams geriau pasisavinti maisto medžiagas ir taip skatina augimą.
Pupinių augalų sėklų apvėlimas efektyviomis gumbelinėmis bakterijomis duoda sėklų dygimo energijos, vėliau skatina augalų augimą. Aktyvi laisvojo atmosferos azoto fiksacija praturtina azoto tiek dirvožemį, tiek augalo biomasę ir didina baltymų kiekį derliuje. Biologinėmis priemonėmis atkuriamas dirvožemio gyvybingumas, gerinamos fitosanitarinės sąlygos. Norint gauti gausesnį ir kokybišką derlių, augalininkystės sistemoje būtina derinti įvairias priemones: sėjomainą, agrotechniką, taip pat dirvožemio savybes ir augalų augimą gerinančius, stresą mažinančius produktus.
Ne mažiau svarbus ekonominis vienos ar kitos augalų auginimo technologijos efektyvumas, tačiau tai apskaičiuoti kartais gali būti sunku, nes skirtingame dirvožemyje ar esant skirtingoms oro sąlygoms tos pačios priemonės kartais duoda prieštaringą rezultatą. Ir tai žinodami ekologai vėl burs iniciatyvių ūkininkų grupes, norėdami patikrinti rinkoje siūlomas priemones ir pasidalyti patirtimi su kolegomis.
